Nuo neatmenamų laikų vestuviniai žiedai saugomi įvairių legendų ir mitų. Nesvarbu, kurią kultūrą analizuotume, visose jose vestuviniai dirbiniai tampa amžinosios meilės simboliu. Tiesa, archeologiniai kasinėjimai rodo, kad apsikeitimo vestuviniais žiedais tradicija Lietuvoje yra ne tokia ir sena.
Vertinant mūsų protėvių įpročius, būtina išskirti žalvario žiedus. Šiais dirbiniais puoštasi nuo pirmojo tūkstantmečio pradžios. Tais laikais buvo tikima, kad tobulo apskritimo žiedai padeda apsisaugoti nuo užkalbėjimų, nužiūrėjimo ir piktųjų dvasių. Manoma, kad tradicija jungtuvių metu apsikeisti vestuviniais žiedais atsirado maždaug XVII amžiaus viduryje. Apskritai, žiedo mūvėjimo tradicija atsirado senovės Egipte. Čia išraiškingais ir brangiais žiedais puošdavo faraonai, pabrėždami savo kilmingumą. Istorikai mano, kad vestuviniai žiedai taip pat turėtų būti siejami su senovės Egiptu, kadangi čia prabangūs žiedai buvo pradėti nešioti ant bevardžio kairės rankos piršto, manant, kad šiuo pirštu teka meilės vena, besijungianti su širdimi.
Nuo seniausių laikų žiedai buvo suvokiami kaip vienas simboliškiausių papuošalų, kuris buvo vertinamas visame pasaulyje. Ilgą laiką buvo tikima, kad žiedai yra nemirtingumo ir amžino gyvenimo simbolis. Vėliau buvo tikėta, kad žiedo forma simboliškai sujungia visą žmogaus gyvenimą – jo gimimą ir mirtį – į vieną esmę. Vėliau, keičiantis laikams ir papročiams, žiedai buvo siejami su amžinosios meilės simboliu, kuris neprarado savo aktualumo ir šiais laikais – apsikeitimas vestuviniais žiedais suvokiamas kaip amžinosios priesaikos įžadas, apie kurį kalbama ir Katalikų bažnyčios Santuokos sakramente.
Nors vestuviniai žiedai neatsiejami nuo dvasinio pažado, negalima pamiršti ir materialiosios jų pusės. Iš tiesų ilgą laiką žiedas buvo traktuojamas kaip tam tikros turtinės padėties rodiklis. Nors laikai pasikeitė, šiandien prabangūs žiedai vis dar kalba apie žmogaus turtinę padėtį ir jo statusą. Žiedo prabanga neatsiejama nuo metalo, iš kurio jis yra gaminamas. Nors šiandien didžiausio palankumo sulaukia aukso dirbiniai, taip buvo ne visuomet. Ilgą laiką jaunųjų sąjungai patvirtinti visoje Europoje buvo naudojami bronzos dirbiniai. Lietuvoje ilgą laiką buvo nešiojami kuklūs žalvario papuošalai. Manoma, kad auksiniai žiedai mūsų šalyje išpopuliarėjo tik XIX amžiaus pradžioje, gerėjant gyvenimo sąlygoms. Iki to laiko aukso žiedais puošdavosi tik kilmingieji. Be to, daug dėmesio skirta ir papuošalų kiekiui. Ilgą laiką buvo manyta, kad moterys, kurių pirštus puošia daugiau nei vienas žiedas, yra palaidūnės, nevertinančios nei mylimo vyro, nei bendruomenės papročių. Tai reiškė, kad merginos galėjo mūvėti vienintelį žiedą – tą, kurį jai padovanojo mylimasis.
Daugiau informacijos: https://premiere.lt/collections/vestuviniai-ziedai
