Lietuvoje nekilnojamo turto pardavimai per pastaruosius metus, galima sakyti, sumušė rekordus, kurie sostinėje augo net apie 40 proc. Tačiau ekspertų duomenimis, būstų pardavimai ir toliau vis dar auga bei prognozuojama, jog tokios tendencijos gali išlikti ir ateinančius metus. Žinoma, šiek tiek neaiškumų dėl ateities įnešė pasaulyje paplitusi pandemija. Dabar svarstoma, kad šios anksčiau darytos prognozės gali pasisukti ir kitokia linkme.
Nepaisant to, augant nekilnojamo turto mastams, auga ir nekilnojamojo turto kainos, kurios ne taip džiugina nekilnojamą turtą įsigyti ieškančius pirkėjus. Augant kainoms, vis daugiau žmonių susiduria su sunkumais, susijusiais su būsto kredito gavimu. Natūralu, kad kuo aukštesnė būsto kaina, tuo didesnė paskola reikalinga jam įsigyti. Be to, tai reiškia, jog reikia dar didesnės savo pradinio įnašo sumos.
Ne paslaptis, jog nekilnojamas turtas Lietuvoje domina ne tik Lietuvoje gyvenančius pirkėjus. Tai domina ir užsienyje dirbančius bei ten šiuo metu gyvenančius tautiečius, kurie planuoja grįžti gyventi į gimtinę arba nekilnojamą turtą įsigyjantys kaip investiciją.
Būsto paskolą gali gauti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje gyvenantys ir dirbantys tautiečiai. O kredito suteikimo sąlygos taip pat panašios – nepriklausomai nuo to, kur dirba ir gyvena paskolos gavėjas. Žinoma, kiekvienos kredito bendrovės sąlygos gali būti skirtingos. Tačiau įprastai reikalaujama, kad kredito gavėjas privalo turėti nuolatines pajamas ir galiojančią darbo sutartį. Apie tai kredito bendrovei privalo pateikti tai įrodančius dokumentus.
Paskola nekilnojamam turtui įsigyti suteikiama vadovaujantis Lietuvos banko numatytomis atsakingo skolinimosi nuostatomis. Vertinamos ne tik kliento pajamos, bet ir jo turimi įsipareigojimai, visos išlaidos, šeimoje esančių asmenų skaičius. Taip įvertinama, ar pragyvenimui liksianti dalis, po būsto kredito įmokos, bus pakankama.
