Vežame į Daniją ir atgal į Lietuvą

Anglija ir Norvegija lietuvių jau yra perpildytos – kur bepasisuksi, ten išgirsi kalbant lietuviškai, keikiantis rusiškai ir vis dar atrodant tautietiškai 🙂 Kur dar ieškoti darbo? Kur galima gauti gerą gyvenimo lygį? Yra nuostabi šalis Danija, kurioje darbo yra apstu, norinčiųjų dirbti nedaug, tad čia vis dar puikios galimybės. Mes visus norinčius geresnio gyvenimo vežame į Daniją mikroautobusu tris kartus per savaitę.

Maršrutas Lietuva-Danija veda per Lenkiją, Vokietiją, žemyninę Danijos dalį. Jei yra poreikis, vežame ir į Kopenhagą ar kitus Zelandijos salos miestus, bet tada kelionė kainuoja šiek tiek brangiau (keltas kainuoja papildomai). Tuos 1500 kilometrų nuvažiuojame per 16-18 valandų priklausomai nuo kelių sąlygų, kamščių ir norinčiųjų sustoti pakelėje aktyvumo. 😉

Vežame į Daniją su specialiai pritaikytu Opel Movano mikroautubusu. Specialiai jis pritaikytas ilgesnėms kelionėms, nes galima atsilenkti sėdynes. Taip pat talpi bagažinė gali sutalpinti ne tik keleivių bagažą, bet ir siuntas, kurių keletą galime paimti už papildomą mokestį. Į Daniją išvykstame antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais, o grįžtame atgal į Lietuvą trečiadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais. Pakankamai dažnai, kad galėtumėte suplanuoti savo kelionę.

Kelionės kaina – nedidelė. Į žemyninę Danijos dalį vežame už 350 litų (100 eurų), o į Kopenhagą – už 450 litų. Siunta kainuoja 100 litų. Priimame siuntas iki 40 kilogramų. Kelionės atgal į Lietuvą kaina – tokia pati. Nuolaidos gali būti taikomos, jei keliauja didesnės grupės. Palyginimui: tiesioginis skrydis Vilnius-Kopenhaga kainuoja apie 600-700 litų į vieną pusę, be to žmogus gali vežtis iki 20 kg. sveriantį krepšį nemokamai. Jei gyvenate ne Vilniuje, sumokėsite dar 50 litų, kad atvyktumėte į sostinę, o mes keleivius paimame iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės. Keliauti mikroautobusu – apsimoka, nors ir kelionė trunka visą dieną.

Vežame į Daniją dažniausiai studentus, ten dirbančiuosius, taip pat ir turistus, norinčius pamatyti šią šalį. Mes ją išmaišėme beveik visą ir drąsiai galime pasakyti – pamatyti tikrai yra ką ir verta. Tad savo artimiausias atostogas planuokite būtent ten, o mes jus ten greitai ir saugiai nuvešime, o po savaitės parvešime atgal į Lietuvą.

Lėktuvo bilietai skatina emigraciją

Kai kažkoks dalykas atrodo pasiekiamas ranka, juo pasinaudoti gali visi, nors prieš tai nesinaudojo. Nesileiskime į filosofines diskusijas, geriau konkrečiai panagrinėkime, kaip lėktuvo bilietai gali įtakoti emigraciją.

Visi emigrantai vyksta ieškoti geresnio gyvenimo ir geresnio uždarbio, kurio negali gauti Lietuvoje. Vyksta jie į Norvegiją, Angliją, Ispaniją, kiek rečiau – į Prancūziją ar Vokietiją. Ar galėjo vykti seniau? Taip galėjo, tačiau ta kelionė kainavo itin daug. Vilnius buvo atsidūręs savotiškoje izoliacijoje, kai neskrido tiesioginiai reisai iš Vilniaus į Londoną. Į šį svarbiausią lietuviams miestą buvo galima patekti tik mikroautobusu ir skrendant su persėdimu arba iš viso iš kaimyninių šalių oro uostų. Esant tokioms sudėtingoms sąlygoms, ne vienas emigruoti ketinantis lietuvis turėjo gerai pasvarstyti, ar tikrai jis neturi kitos išeities, kaip važiuoti į svetimą šalį, kur nieko nežino ir nepažįsta.

Prieš keletą metų sąlygos keliauti į Angliją, Ispaniją ir Norvegiją tapo idealios, nes tiesioginius lėktuvo skrydžius pasiūlė net dvi pigių skrydžių bendrovės.

Ar antra skrydžių bendrovė į tokią mažą rinką ėjo nežinodama apie emigracijos mastus? Tikrai ne, nes jų verslas laikosi ant verslininkų ir emigrantų. Turistų Lietuvoje nedaug, tad jie nėra pagrindinė perkamoji jėga. Pigūs lėktuvo bilietai tapo pigiais bilietais į išsvajotąją laimę.

Emigracija tapo kiek lengvabūdiškesnė. Jei seniau imigrantas galvojo, kaip jis įsitvirtins svetimoje šalyje, ir nusiteikdavo įvairiausiems sunkumams ir išbandymams, tai dabar to nebėra. „Na ir kas, jei nepasiseks? 30-40 svarų, ir aš jau Lietuvoje…“ Su tokiu požiūriu emigrantai pradėjo dar labiau plūsti į savo išsvajotas šalis, nes bet kada gali įsigyti bilietą į vieną pusę ir grįžti į tėvynę. Emigruoti tapo lengva – nebereikia parduoti namų ir automobilių. Užtenka vos kelių šimtų litų ir tu jau bet kurioje Vakarų Europos ar Skandinavijos sostinėje.

Imigrantų neatbaido net tas nelemtas apribojimas rankiniam bagažui. Keliaujant ilgesniam laikui 10 kilogramų gali nepakakti susikrauti daug šiltų rūbų, tačiau lietuviams tai – nė motais. Ypač, kai Anglijoje galima kokybiškų rūbų įsigyti gal net pigiau nei Lietuvoje. Tokiu būdu emigracijas kliūčių niekas nebesudaro. Lėktuvo bilietai buvo viena iš tokių kliūčių.