5 progos, kada leidžiami dangaus žibintai

Apie dangaus žibintus turbūt jau esate girdėję nemažai. Tai tie raudoni popieriniai balionai, kurių apačioje tvirtinamas dagtis, o jį uždegus sušildomas viduje esantis oras ir taip balionas pakyla į dangų. Dangaus žibintai atsirado kur kas seniau, nei išrastas karšto oro balionas. Tai kinų išradimas naudotas per šventes ir kariniais tikslais. Jo simbolika išlikusi iki šių dienų beveik nepakitusi – nunešti aukštesnėms jėgoms žinią apie savo svajones, norus, palinkėjimus kitiems žmonėms, kad šie būtinai išsipildytų. Graži tradicija, tiesa?

Norėtume pristatyti kelias svarbiausias progas, kad leidžiami į dangų dangaus žibintai. Jei paprastais balionais džiaugtis ir žaisti galime kas dieną, tai ši rūšis yra ypatinga.

  1. Vestuvės. Vestuvės yra ta šventė, kuriai aukščiausiųjų jėgų užtarimo reikia bene labiausiai. Dėl to pastebima tradicija prie dangaus žibinto pririšti palinkėjimus voke, kuriuos parašo vakaro svečiai. Kartais tie palinkėjimai yra surandami ir grąžinami jauniesiems, jei tik būna užrašytas adresas… Dangaus žibintai vestuvėms yra ypatingi. Jie yra širdelės formos, dažniausiai raudoni.
  2. Krikštynos. Vaiko krikštynos – šventė daugiau tėveliams, giminėms ir draugams, jei vaikui tik 1-2 metukai. Jei vyresni vaikai krikštijami, tada jau jie drąsiai jaučiasi vakaro princais ir princesėmis. Dangaus žibinto paleidimas vaikams yra labai įspūdingas reginys. Jų galvelės dar nesupranta, kaip čia viskas veikia, bet ugnis ir didelis raudonas balionas yra ypač įdomu ir gražu. Be to labai simboliška, jei norima palinkėjimus išsiųsti „aukščiau“…
  3. Išleistuvės. Kai baigiami mokslai, paprastai organizuojama paskutinė šventė, kai mokslo draugai dar gali pabūti kartu. Tokios išleistuvės vyksta du kartus – pabaigus vidurinę mokyklą ir pabaigus aukštąją arba profesinę mokyklą. Vakare yra gana simboliška paleisti dangaus žibintus ir palinkėti vienas kitam sėkmės ateityje ir gyvenime, pasižadėti palaikyti santykius ir padėti, jei ištiktų bėda. Tiesiog gražus simbolinis gestas.
  4. Nauji metai. Lietuvoje Kalėdos yra daugiau šeimos šventė, kai sėdima prie stalo, dovanojamos dovanos, žiūrimas televizorius. Po savaitės ateina kita šventė – Naujieji metai, kuriuos lietuviai sutinka audringai ir, priklausomai nuo laisvadienių tais metais, švenčia juos ilgai. Į dangų paprastai leidžiamas kitas kinų išradimas – fejerverkai, tačiau kartu su jais vis dažniau pakyla ir dangaus žibintai. Kodėl gi ir ne? Naujieji metai žymi pasikeitimų metą, vyksta pasižadėjimai ir palinkima kažko pasiekti, tad dangaus žibintai tam puikiausiai tinka.
  5. Joninės. Lietuviai turi labai gražias Joninių tradicijas, menančias žiląją senovę. Per Jonines leidžiami kitokie žibintai – vandens žibintai. Tai plaukiojantis gėlių vainikas su nedidele žvakute per vidurį. Toks vainikėlis paleidžiamas į ežerą ir atrodo tikrai įspūdingai. Tradicijos modernėja, tad kartu galima paleisti ir dangaus žibintus. Vieną kartą metuose tada galima stebėti įspūdingiausią vaizdą – degantis ežeras ir virš jo mirgantis dangus. Aišku, tai tik teorinė galimybė, tačiau turėtų būti gražu. Kodėl tik teorinė? Todėl, kad pastaraisiais metais pas mus per Jonines lyja…

Ar pastebėjote keletą bendrų dalykų, kurie vienija visas šventes? Svarbiausias – palinkėjimai, kad išsipildytų tam tikri dalykai. Reiškia dangaus žibintai tinka visoms progoms, kurių metu kažko linkima. Kitas bruožas – dangaus žibintai leidžiami tomis progomis, kai žmonių gyvenime įvyksta kažkoks lūžis, pasikeitimas, ateina naujas etapas (Joninės – saulėgrąža, ateina vasara; išleistuvės – žmogus pradeda savarankišką gyvenimą, vestuvės – žmonės pradeda šeimą; krikštynos – vaikas tampa krikščioniškos bendruomenės dalimi; Naujieji Metai – keičiasi apskritai visas laiko ciklas). Nebūtinai tai turi būti skambi šventė, tiesiog pradedant naują etapą gyvenime galima paleisti žibintą į dangų.

Kodėl sąraše nėra gimtadienio? Tai labai asmeniška šventė, kurią švęsti, ar nešvęsti renkasi kiekvienas. Be to, čia gaji jubiliejinių metų tradicija, kai švenčiama daugiau tada, kai sukanka tam tikras amžius, pavyzdžiui, 15, 18, 20, 25, 30, 33, 35 metai ir t.t. Taip pat jubiliejai galioja ir vestuvėms, todėl kiekvienas turi pasirinkti tradicijas, kurių laikysis per savo gimtadienį. Tai ir buvo priežastis, dėl ko įdėjome Jonines, o ne gimtadienį.

Gal yra dar švenčių, kai būtų gražu paleisti dangaus žibintus? Padiskutuokime…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *